video projektai

Jos kuriami video projektai niekados nepasiekdavo didžiųjų kino ekranų. Tačiau ir pats terminas didieji ekranai, jos nesuviliojo. Ji neapkentė besikartojančių žodžių, todėl į rankas pasiėmė kino kamerą. Projektuodama judančius vaizdinius, tikėjosi pati pajudėti į priekį. Tačiau jos juosta sukasi atgal. Visados tik tos pačios istorijos be scenarijaus.Visados tik toks pats kadrų ritmas. Nesuvokdama dialogo ir diskusijų trūkumo, ji kūrė tylius ir nematomus filmus, kurių net nedrįso vadinti kino projektais. Mėgėjiškas video badymas, tik taip ji galėjo apibūdinti savo kuriamus filmus. Nors kinas žavėjo nuo pat vaikystės, ji niekaip neperprato šios merijos jai diktuojamų taisyklių. Garsas, montažas, dizainas, kostiumai, net ir pats scenarijus jei buvo nesuvokiamas.

Kokie video projektai, laikui bėgant, galėjo virsti ypatingais kino filmais? Pradėjusi nuo video meno ji susipažino ir su komercine kino realybe. Tik kurdama meną ji jautėsi neapribota ir laisva, o vos tik kino akademija ją pastebėjo, jos meniškai-mėgėjiški projektai tapo gigantiško mechanizmo maža dalimi. Ji dar nebuvo pasiruošusi tikram gyvenimui ir sudėtingiems kino išbandymams. Prieš filmavimą jos laukė ilgos bandymų savaitės, mėnesiai ir metai, kol ji galiausiai perlipo mėgėjiško video meno ribas. Tačiau tik jas peržengusi suvokė, koks gali būti ribotas profesionalus kino menas. Ribotos galimybės bandyti ir suklysti.

Video projektai buvo tik pradžia ir kartais tik sklandė ore. Netobuli, išsigandusios kūrėjos scenarijai, niekados negavo išskirtinės formos, o tik nuolatinį bandymą pakartoti kino ir video meno istoriją. Jos video meno idealas ir siekiamybė buvo Jonas Mekas, o stilistinio ir autorinio kino meilė, Wesas Andersonas. Ji troško taip preciziškai sukurti sceną, po scenos tame geltonai rudame rudens kolorite. Tačiau jos rezultatas, tebuvo išsiblaškę scenos, be dialogų, monologų ir garso takelių. Visiškai tuščia forma be turinio, arba nei formos nei turinio. Todėl ji tik bandė diena iš dienos tuos pačius video montažus, niekaip nesulipdydama savo identiteto. Jos fantazija buvo per daug ribota pilno metro filmams, todėl ji kūrė tik mėgėjiškus asmeninius video reportažus apie nieko neveikimą.

Video projektai nepastūmėjo jos kūrybinio polėkio ir produktyvumo į priekį. Visi kino filmai, kuriuos kada nors matė susimaišė ir persimaišė jos galvoje. Ir ji niekaip nejudėjo į priekį. Nors kino akademija pastebėjo jos bandymus, jų taip ir neįvertino. Iki tobulos kino kalbos jai dar trūko patirties. Tik po nuolatinių bandymų ir nesėkmių ji sugebėjo užgauti ir subręsti rimta kinui. Blaškydamasi tarp formų ir terminų, ji pagaliau atrado savo balsą, vaizdą ir braižą. Tik tiek nedaug teko jai paaukoti, visą gyvenimą video kūrimui. Nesvarbu kuriais kanalais jo kūryba pasiekė žiūrovus, jis džiaugėsi, kad yra matoma.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>